Lajos forma

besidriekianti

Lietuviškas pavadinimas

Gervuogė kvapioji

Lotyniškas pavadinimas

Rubus odoratus

Aukštis

0,9 – 1,8 m

Plotis

1,8 – 3,6 m

Augimo forma

krūmas

Augimo zona

5 - 8

Vaisiai

uogos

Derlius

gausus

Derėjimo laikas

rugpjūtis – spalis

Žydėjimo laikas

gegužė – rugsėjis

Žiedų spalva

rausva

Lapų spalva

žalia

Nauda

uogose nedaug cukraus, vos 2,8% ir apie 2,4% organinių rūgščių. Gausu vitamino C - 21,4 mg%, taip pat B grupės vitaminų ir karotino. Gervuogėse yra proantocianadino, medžiagos mažinančios inkstų akmenligės vystymosi riziką, todėl gervuogės ypač naudingos sergantiesiems inkstų akmenlige. Gervuogių uogos turi daugiausia kalcio iš visų uogų, daugiau nei 2 kartus, palyginus su kitomis uogomis. Tai nepamainomas mitybos ingredientas senstantiems žmonėms norintiems išvengti osteoporozės

Tinkamumas

sodams, sodyboms

Dirva

derlinga, laidi, lengvo priemolio, pH 5,5 – 6,5

Atsparumas

atspari šalčiui, atspari ligoms ir kenkėjams

Sodinimo vieta

saulėta, užuovėja

Dirvos drėgmė

drėgna, vidutiniškai drėgna

Sodinimo atstumas tarp sodmenų

2 - 2,5 m

Tręšimas

pavasarį, vasarą bei rudenį gervuogės papildomai tręšiamos kompleksinėmis trąšomis

Genėjimas

kad išaugtų stipresni šoniniai ūgliai pirmamečių stiebų viršūnes rugpjūtį reikia nugnybti iki paskutinio stipraus pumpuro. Pavasarį šoniniai ūgliai patrumpinami. Rudenį, 4-6 stiebai, sveiki ir stiprūs paliekami kitų metų uogų derliui. Derėjusius stiebus, nuskynus uogas, kai pradeda džiūti, reikia išpjauti

Priežiūra

dirva po augalais ravima, purenama, mulčiuojama. Vasaros metu, per sausras, gervuogių krūmelius būtina laistyti, ypač žydint bei mezgantis uogom

Apdulkinimas

savidulkė

Žiemojimas

Lietuvos klimatas palankus. Tačiau, žiemą jeigu labai šalta ir nėra sniego stiebai prilenkiami prie žemės ir apdengiami eglišakėmis