Lietuviškas pavadinimas

Kaštainis valgomasis

Lotyniškas pavadinimas

Castanea sativa

Aukštis ir plotis brandoje

6 x 4 m, Lietuvoje

Augimo zona

5 - 10, Lietuvoje geriausios sąlygos augti kaštainius yra jos pietvakarių dalyje

Vaisiai

riešutai (3-7 cm), blizgūs, rudos spalvos

Derlius

iš vieno medžio galima priskinti 30-100 kg vaisių, retai ir iki 300 kg

Derėjimo laikas

rugsėjis – spalis

Žiedai

vyriški ir moteriški, žirginiuose 10-20 cm ilgio

Žydėjimo laikas

birželis – liepa

Lapai

pailgi, žali, lancetiškos formos iki 28 cm ilgio

Veislės ypatybės

egzotiškas, vertingais vaisiais

Nauda

kaštainiuose esantis gausus B vitaminų mišinys stiprina smegenis. Didelis kalio kiekis kaštainiuose padeda palaikyti geresnę nervų sistemos kraujotaką. Cinkas- padeda stiprinti imuniteto apsaugas prieš virusus. Vitaminas E- sveikai odai palaikyti. Valgomojo kaštainio riešutai yra valgomi, labai maistingi ir nuo seno naudojami kulinarijoje. Iš kaštainio riešutų malami miltai, kepti riešutai vartojami kaip užkandis, dedami į konditerijos gaminius, o virti naudojami garnyrui. Mediena tvirta, bet su laiku riečiasi ir skyla. Medienos tankis 560 kg/m³. Medienoje, ir žievėje gausu tanino

Tinkamumas

alėjoms, pavieniui kaip soliteras

Augalas

medis

Šviesa

saulėta, pusiau paunksmė

Vieta

šilta, su pietų ar pietryčių šešėliu

Dirva

vidutiniškai derlinga, priemolio ar priesmėlio, optimalus pH 6,1 - 7

Dirvos drėgmė

vidutiniškai drėgna

Sodinimo laikas

IV - X

Tręšimas

nebūtinas

Genėjimas

nebūtinas

Priežiūra

jaunus augalus būtina pridengti žiemai

Apdulkinimas

savidulkis

Atsparumas ligoms ir kenkėjams

atsparus

Atsparumas šalčiui

iki -25o C

Kilmė

natūraliai paplitęs pietryčių Europoje ir Mažojoje Azijoje